Miestai dabar mūsuose ant bangos. Rugsėjį su vaikais be jokio tikslo - vien tik kad pabėgti nuo sopulių Vilniuje - atsidūrėme Klaipėdoje. Išvaikščiojom Aurimo vaikystės vietas, išlandžiojom kampus ir pakampes. Ir štai bevaikštant tuščiais skersgatviais man kilo mintis, kad net ir nykiausia miesto gatvė gali atgyti tinkamoje šviesoje. Iš tikrųjų. Kiekvienas suoliukas, kiekvienas...

Kas skaitėte ankstesnį įrašą, jau žinote, kad šio mėnesio šeimų susitikimo (apie susitikimus - pačioje apačioje) tema buvo miestai. Tema labai plati ir apeinama iš visokiausių pusių. Mes pasirinkom pažintinę pusę ir mūsų potemė skambėjo taip: Kaip turistauti mieste su vaikais. Pasidalinsiu mūsų pastebėjimais, kurie tikrai turėtų kažkam kažkur kadanors.. pasitarnauti. Taigi,...

Viskas pavyko kažkaip netikėtai ir beveik netyčia, bet labai į naudą. O buvo taip, kad dvi mokymosi namuose kovotojos Agnė ir Samanta užvedė tokią superinę idėją (kuri tikimės virs tradicija mūsų bendraminčių* tarpe): organizuoti reguliarius edukacinius šeimų susitikimus, kurių metu galėtumėm ne tik pabendrauti ir būti sustiprinti, bet taip pat ir panagrinėti vienokią ar kitokią...

Norėjau šį įrašą parašyti daug anksčiau (na tarkime... trejetą mėnesių anksčiau), bet štai yra kaip yra. Nudangino kažkas kažkur mano laiką. Tiksliau laikas pats išsikraustė iš mano namų, nes ištisus tris mėnesius buvau paskendusi visokeriopame chaose. Apie tai berods pusę lūpų jau buvau užsiminusi anksčiau, tad jei imsit gūžčiot pečiais ir svarstyt, kas čia tai žirnienei...

Tie, kas skaitėte mano paskutinį įrašą, iš kelių užuominų žinote apie mūsų kelionę į Gdanską (rugpjūčio 15-21), kuri buvo paskutinis lašas mano streso ir nuovargio perpildytame kibire. Visgi, kaip ir minėjau, pati kelionė buvo nuostabi ir tikrai verta būti nupasakota. Tad štai tą ir darau... pasakoju apie tai, kaip mes vykome atostogauti į Lenkijos pajūrį... {{adwords_banner_1}} Taigi....

Kai buvau paauglė, dažnai vasarodavau pas savo puseserę. Ji turėjo mažesnę sesutę ir su ja mėgdavo žaisti tokį žaidimą: „padaryti dingau“. „Štai padarysiu dingau, o tu mane surask“, sakydavo. Vien iš to „padaryti dingau“ juokdavomės už pilvų susiėmę. Tai vat. Ir aš štai ėmiau ir padariau dingau iš eterio. Ne be priežasties. Priežastis va ten –...

Kažkas, kame aš nuolatos susimaunu. Kažkas, apie ką labai dažnai užmirštu. Kažkas, kas yra baisingai svarbu... Kuo toliau, tuo labiau suprantu štai ką: jei nesutramdysi savo liežuvio, gali net nesistengti jaukintis viso šito homeschoolingo (namų mokymo) reikalo... Jokia super-mega mokymo medžiaga, jokie darbeliai, jokios atrakcijos neatpirks tos žalos, kurią potencialiai gali pridaryt...

Prisijaukinom, įveikėm, išnarpliojom, išvyniojom ir suvyniojom vikšrų temą. Vieną po kito sužvejojom penkis eksponatus, apgyvendinom, maitinom, glostėm (kaip vėliau sužinojau...glostyt vikšrų nederėtų..khem...) ir mylavom. Stebėjom, kaip mūsų vikšreliai pūtėsi ir pampo. Galiausiai visi penki vienas po kito susisuko sau kokonus. Ir štai. Iš dviejų drugiai jau išsikrapštė,...

Esu beveik tikra - normalūs ir oganizuoti šiame įraše neras nieko naujo. Tačiau jei tu tokia pati kaip ir aš... ehm truputį pakvaišusi, mažumėlę spontaniška, trupinėlį išsimėčiusi, kruopelytę be tvarkos, tuomet šok į ratus - trauksim į kelionę. Papasakosiu, kaip aš visą mėnesį planavausi, ką su vaikais veikti (o tai reiškia – mokytis namuose... nes mes mokomės namuose,...

Čia rasite mūsų kelionę per knygų pasaulį.. Nuo pat pirmų nevikrių žingsnelių, nekantrių klausytojų… iki šiandienos visai pasikausčiusių knygų krimstukų. Kelionė buvo vingiuota – tai aukštyn, tai žemyn… Kaip ir pridera – ne be nuotykių… Jei esat mūsų draugai nuo pat pradžių, naujo nieko nerasite, nes apačioje sudėtas tekstas - “copy-paste”...