ATGAL Ką ir kaip mokinsimės šiais mokslo metais. Pirmos mokslų savaitės

Taigi, atėjo. Neskubėdamas, bet visgi atėjo. Ruduo. Šiemet jo ypatingai nelaukiau - taip gera buvo atostogauti! O dargi nauji iššūkiai - Emilija tapo pirmokė, tad ir mokslai bus visai kitokie. Lietuvoje mokymas šeimoje (homeschooling) dar nėra iki galo sustyguotas. O kaip norėtųsi tokios laisvos ir išvystytos sistemos kaip kad turi amerikiečiai, kanadiečiai ar australai (arba italai, prancūzai, ukrainiečiai, rusai, norvegai, danai, anglai, airiai... šiek tiek ir kaimynai latviai, lenkai, estai, suomiai). Bet nosies nenukabinu - reikalai juda į priekį, kovotojai dirba išsijuosę, ir vis daugiau šeimų Lietuvoje renkasi vienokiu ar kitokiu būdu mokinti savo vaikus šeimoje, o ne vien tik mokykloje. Tad nepasiduokim bendraminčiai tėčiai ir mamos - mes turime teisę parinkti tai, kas mūsų vaikui geriausia.

O štai dar ir iš krikščioniškos perspektyvos: Dievo akyse už vaikų mokslą esame atsakingi mes (net nebekalbu apie pasirinkimą), o ne valstybė, ir ne mokykla, ir ne darželis, ir net ne privati krikščioniška mokykla. Atsakyti turėsime mes patys. Ir tik tėtis ir mama žino, kas jų vaikui - tai ne šablonui, o unikaliai asmenybei - yra geriausia ir tinkamiausia. Vienam vaikui - tradicinė mokykla, kitam - mokymasis šeimoje; vienas vaikas - akademikas, kitas - mąstytojas, trečias - kūrėjas. Nevalia visų sudėti į ta patį lentelių ir programų šabloną, kaip kad nutinka tradicinėje mokykloje. Neturėtų vaikas būti vertinamas dešimtbale sistema (nei šimtabale, nei šypsenėlių, nei širdėlių, nei jokia kita sistema), neturi būti paliekamas antriems metams, neturėtų būti verčiamas daryti tai, kas jam nepavyksta, kas jam teikia diskomfortą, kas jį žemina, kas jam kelia baimę. Bet juk tai savaime suprantama, ane? Kaip įdomu, kad eilinėje mokykloje tas "savaime suprantama" kažkur išblunka... gal paskęsta kažkur vaikų pedagogikos mokslo jūroje... Kas ten juos žino. Tiesa, ne visur. Tiesa, ne visi. Yra nuostabių mokytojų. Savo mokslo laikais tokių pažinojau du ar tris, jie man padarė neišdildomą įtaką. Tačiau tik du ar tris...

Tiek tiradų, o dabar prie reikalo. Taigi - pirma klasė. Kaip tai bus? Žongliruosim. Mėginsim. Derinsim. Jei kam įdomus visas tas mokymosi šeimoje fenomenas (tai homeschooling) ar prireiktų pagalbos, rašykite Mokymosi šeimoje asociacijai čia arba Facebook paskyroje. Žemiau įraše pamėginsiu sudelioti kokį planą nusimatėm šiems mokslo metams. Viliuosi, kad rasite ten gerų idėjų, kaip suderinti ŠMM ugdymo gaires bei reikalavimus su savo šeimos vertybėmis, pomėgiais, pamėgtomis mokymo programomis.

Mūsų mokslai 2018-2019 mokslo metais

Šiemet savo mokslus rišime su Vaivorykšte - tai integruotas pradinio ugdymo vadovėlis. Šiaip pedagogine ir kartais turinio prasme kiek šlubuojantis, tačiau mūsų poreikius tobulai atitinka. Kodėl? Paaiškinsiu.

Vaivorykštės vadovėlis yra vienas vadovėlis apimantis visus reikalingus dalykus. Jokio siūlo nepalikta. O tai - labai patogu! Iš viso Vaivorykštė turi devynias knygas. Rugsėjo, Spalio, Lapkričio ir taip iki Gegužės. Kiekvieno mėnesio knyga apima šiuos dalykus: pasaulio pažinimas, gimtoji kalba, matematika, dailė, muzika, šokis, etika. Viskas tarpusavyje suderinta ir svarbiausia - viskas ko reikia vienoje vietoje. Be to, kiekvieną mėnesį visus dalykus riša vis nauja tema. Pavyzdžiui: Rugsėjį "Aš ir kiti", spalį "Rudens vėjas" ir t.t. Tų temų atgarsiai matyti kiekviename minėtame dalyke, todėl susikuria vientisumo pojūtis - o tai yra gerai. Be to, jei jau tema yra, prie jos galima pritaikyti ir daugybę kitų veiklų (išvykos, muziejai, darbeliai ir pan). O tai irgi yra gerai ir ypač paranku mums. Jei apsilankytumėte E-lankų svetainėje, ten užsiregistravę galėtumėte visą pirmo mėnesio medžiagą pasinagrinėti nemokamai - būtų aiškiau.

Taigi paėmę (rašau daugiskaita, nes taip šiemet darom kelios šeimos) Vaivorykštės vadovėlių metų planą (tai karkasas) ir prie jo prilipdę papildomus mūsų šeimai svarbius dalykus gavome neblogą priemonę - aiškų, nuoseklų planą, nesikertantį su ŠMM reikalavimais. Yoohoo...

Apačioje vienos savaitės planelio nuotrauka. Čia pavaizduota viskas, ką Emilija mokinsis kiekvieną savaitę (kai kurių dalykų Vaivorykštė neapima - juos prisilipdėm). Į žymes per didelio dėmesio nekreipkit - tai tik man suprantamas žymėjimo būdas..

Charakteris,
Biblija,
Pasaulio pažinimas,
Geografija,
Gimtoji kalba,
Matematika,
Dailė,
Muzika,
Etika,
Šokis,
Anglų,
Istorija,
Išvykos / Veikla.

Taigi toks planas, o dabar apie kiekvieną dalyką iš eilės.

Biblija

Kaip ir pastaruosius du ar tris metus Aurimas ir toliau užsiima su vaikais rytais prieš pusryčius. Jų laikas atrodo maždaug taip: visi susėda ant mūsų gerokai nusedėtos ir katės nagų apgadintos sofos, atsiverčia vieną iš mūsų turimų vaikiškų Biblijų, arba įprastą Bibliją, arba krikščionišką mokomąją knygą (per kelis metus išbandė ne vieną) ir skaito. Paskui Aurimas užduota vaikams klausimus. Dažniausiai iš to kyla diskusija. Kas kart vis kitokia, kas kart įdomesnė (nejuokauju). Aiškiai matyti, kad trys metai užsiėmimų tikrai atnešė didelių rezultatų. Ir svarbiausia yra tai, kad Aurimas nenaudoja jokių ypatingų programų ar metodų! Svarbiausia - nuoseklumas, kantrybė ir Dievui atvira širdis. Vienas pamokslininkas taip pasakė: jei kas kart skaitant arba girdint apie Dievą jums (tėvams) neužgniaužia kvapo, tai nesitikėkite, kad taip nutiks jūsų vaikams. Pirmiausia žavėtis Dievu turite jūs, o vaikai seks natūraliai. Tėčio ir mamos susižavėjimas Dievu! Štai kur atsakymas. Pažadu - daugiau nieko ir nereikia.

Štai kelios (tiesa, ne visos) iš Aurimo naudojamų knygų. Kelių trūksta (paskolinome), bet praeituose įrašuose esu minėjusi: "Training Hearts, Teaching Minds“, "Who is God", Sally Michael knygos. Tiesa, Jesus Storybook Bible yra daugelio šeimų pamėgta ir numylėta. Yra vertimas į rusų kalbą, o šiuo metu kiek žinau ruošiamas ir lietuviškas leidimas.

Šiemet su vaikais planuojame skaityti tikrą (t.y. ne vaikišką) Bibliją. Skaitysime vakarais, kartu su visa šeima. Pradėsime nuo Jėzaus gyvenimo (iki Kalėdų turėtumėm užbaigti visas evangelijas). Internete radau labai šaunų temomis suskirstytą skaitymo planą. Jį atsispaudinau, pakabinau ant sienos. Perskaitę vieną dalį, užspalvinam rutuliuką "skaitymo žemėlapyje". O kad vaikams būtų motyvacia, pažadėjau, kad užspalvinus visą "žemėlapį", visi važiuosime į Anykščius į Kalitos kalną.

Jei kam reikėtų, skaitymo planelį bei žemėlapį galite atsisiųsti čia. Tiesa, planas anglų kalba - nemačiau tikslo sau verstis.

Gimtoji kalba

1. Mokomės skaityti.
2. Rašome (dailyraštis).
3. Diktuoju.
4. Garsinė analizė.
5. Literatūra (proza ir poezija).
6. Gramatika.
7. Teksto suvokimas ir atpasakojimas.

Gimtajai kalbai naudosime ne Vaivorykštę, o "Šaltinėlio" mokymo programą. Ši programa yra ne "ant smūgio" sukurta, paremta ilgų metų patirtimi, visapusiškai apima visą skaitymo ir rašymo procesą. Mano nuomone, būtent tokia solidi programa labiausiai tinka mokinant vaikus šeimoje (na nebent tėtis ar mama yra patys lietuvių kalbos mokytojai - tuomet programa nelabai svarbu... keliu jums kepures). Vaivorykštės vadovėliuose galima susižvejoti vieną kitą idėją Gimtosios kalbos pamokoms, tačiau daug solidesnė ir patikimesnė man yra "Šaltinėlio" programa.

1. Mokomės skaityti. Emilijai įvyko lūžis. O lūžis įvyko tuomet, kai pritaikiau "Šaltinėlio" vadovėlyje siūlomus patarimus. Esmė yra štai kokia: vaikas turi suvokti, kad skaitydamas jis skaito ne raides ar skiemenis, o jungia garsus. Tad skaitydamas žodį "medus", jis neturėtų eiti šiuo keliu (kaip kad iki šiol darėme mes): "m" ir "e" - "me", "d", "u", "s" - "dus", "me-dus". O pradėti nuo "m" (nuo pačio priebalsinio garso). Tą "m" garsiai tęsia tol, kol pereina į "e", tuomet į "d" ir t.t. Taip galiausiai "išdainuoja" žodį "medus". Dar Šaltinėlio autorė mini, kad skaitant pavojinga pripratinti vaiką naudoti "ir" ("m" ir "e" - "me"), nes vėliau būna sunku to "ir" atsikratyti. Tad aš taip ir padariau. Pasisodinau Emiliją, atsiverčiau Zylutę, parodžiau į žodį ir sakau: "perskaityk, bet pradėk nuo pirmo garso, o kitas raides nežiūrėk". Ji pradėjo nuo pirmo garso ir "dainuodama" perskaitė visą žodį. Paskui dar vieną, ir dar kitą. Tuomet visą sakinį. Bam. Ir pradėjo skaityt. Tad pastarasias dvi savaites smagiai judam į priekį - darosi vis lengviau ir lengviau. Tiesa, stengiuosi neperspaust - nes nuovargis pridaro daug žalos. "Šaltinėlio" mokytojo knygoje, pedagogai raginami neperspausti vaikų, nes tuomet jiems "atšoks noras" judėti į priekį (tiesa, ten parašyta gražiau - aš perfrazavau mintį).

Skaitymui kolkas paįvairindama naudosiu "Šaltinėlį", "Zylutę" (dėl švaraus teksto ir vientisų iliustracijų), "Labas raidę", "Vyturėlį B".

2. Rašymas. Mokinamės rašyti dailiai. Tad dailyraštis. Ech. Aš turiu mokintis kartu su Emilija... he he. Jei kam nors ir galima pritaikyti posakį "rašo kaip su vištos koja", tai turbūt aš būčiau geriausias kandidatas. Tačiau nosies nenukabinu - šiek tiek kantrybės, kruopštumo ir vėl sugrįš seni įgūdžiai (juk kadaise antroje klasėje pelniau geriausio dailyraščio premiją... žnoma, tik tarp klasiokų. Khm..).

Iš mūsų mokytojos gavome tokius nurodymus: svarbu rašyti pirmokams skirtuose sąsiuviniuose (tai ten kur viena linija paryškinta), pradžioje rašyti pieštuku, kad vaikas galėtų lengvai pataisyti savo klaidas, o iš "Šaltinėlio" mokytojo knygos perskaičiau dar ir tokį patarimą: nevalia vaikui duoti rašyti perdaug! Tad rašome mes tiek, kiek Emilijai patinka. O kadangi jai rašyti patinka, tai galvos dėl kiekio perdaug nesuku.

Rašome į paprastą linijinį sąsiuvinį ir į "Šaltinėlio" pratybas.

Turiu nusipirkusi kelias papildomas dailyraščio pratybas (turbūt rastumėte bet kuriame knygyne). Paįvairinimui...

3. Diktuoju. Turiu seną, gerokai numylėtą knygelę "Padiktuokime pradinukui. Diktantai 1-4 kl". Pirmokams labai paprasti: "Imu, minu, namo, mama, tėtė." ir pan. Iš lėto diktuoju, o Emilija rašo (didžiosiomis spausdintinėmis). Po pirmo diktanto rezultatas buvo štai koks: "imu, mi, no, mama, tėtė". Labai nustebau, kad tarkim girdėdama žodį "namo" ji parašė "no". Draugiškai aptarėm, nutrynėm (tam pravartu rašyti pieštuku) ir parašėm iš naujo. Tiesa, kitą kartą pavyko kiek geriau.

Internete gausu pirmokų diktantų pavyzdžių. Kad ir štai čia arba čia. Sena.lt galima susižvejoti diktantų knygelę.

Pagal "Šaltinėlio" pamokas dar reikėtų reguliariai parašyti naujai išmoktų rašytinių raidžių diktantą (pvz. A, l, L, Ė, o, S ir pan).

4. Garsinė analizė. Išgirsti kiek žodyje yra garsų, juos pažymėti (pvz. taškeliais). Nustatyti kuris garas yra reikiamas garsas (pvz. ieškome s, m, a ir pan). Tokie pratimai pateikti "Šaltinėlyje", ir Emilijai jie labiausiai nesiseka, todėl kasdien stengiamės išanalizuoti kelis papildomus pačių sugalvotus žodžius (gal kažkiek primena vaikystėje spręstus rebusus?).

5. Lietartūra ir poezija. Mūsų šeimai lengviausia dalis, nes skaitom daug ir noriai. Tik tiek, kad šiemet reikės atsižvelgti ir į programinį literatūros sąrašą. O ypatingai uoliai skaitantiems, siūlyčiau apsilankyti Rubinaičio svetainėje ir pasižvejoti idėjų jų rekomenduojamuose sąrašuose. Viena nuostabi autorė ir vaikų pedagogė, su kuria buvau susitikusi šią vasarą, man štai ką pasakė: nebijokite vaikams skaityti ir sudėtingesnės, lyrinės poezijos - nereikia vaikų sukvailinti iki "Mano batai buvo du...". Na, mums toks požiūris tinka. Taip ir darom. Literatūriniais atradimais pasidalinsiu kitame įraše. Tačiau būtinai pasikapstykit Rubinaičio archyvuose - ten galima rasti labai gerų minčių tiek prozai, tiek poezijai.

6. Gramatika. Šiaip pakaktų to ką turim "Šaltinėlyje", tačiau vistiek nusipirkau vienas papildomas 1 kl. gramatikos pratybas. Gal labiau dėl savęs, o ne dėl Emilijos - kad pati turėčiau nuovoka, kaip ta pirmokų gramatika atrodo.

7. Teksto suvokimas ir atpasakojimas. Kai prieš kelis metus pradėjau draugauti su homeschooling, labai susidomėjau Charlotte Mason mokymo metodu. Tame metode didžiausias dėmesys teikiamas literatūrai - o tiksliau gyvosioms knygoms. Gyvoji knyga - tai dalykinė knyga, bet parašyta ne sausu moksliniu stiliumi, o labiau primena dailų prozos kūrinį (dažnai tai ir yra prozos kūriny). Tarkim mokinantis apie vabzdžius galėtume skaityti kokią sausoką Vabalų enciklopediją arba galėtume skaityti V.Tamulaičio "Skuzdėlytės Greitutės nuotykiai", "Svirplio muzikanto kelionės" arba Jono Mackevičiaus-Nord "Aukso mieste". Čia tik pavyzdžiai - kad susidarytumėte bendrą vaizdą. Taigi, šio metodo šalininkai propaguoja dalykų mokymąsi per literatūrą. Tai ir istorijos, ir meno, ir mokslo dalykų. O mokymosi procesas vyksta ne vien per skaitomo kūrinio klausymą, bet ir atpasakojant arba mokantis atmintinai tam tikras kūrinio ištraukas.

Taigi. Nors mes Charlotte Mason modeliu aklai ir nesiremiam, tačiau atpasakojimą (angl. narration) iš jo esu pasiskolinusi ir sėkmingai naudoju jau kelis metus. Tam didelio išmanymo nereikia - viskas turėtų vykti natūraliai. Sėdi skaityti knygos - paprašai, kad primintų, kuom baigėt vakar. Perskaitai pastraipą - paprašai, kad vaikas atpasakotų. Perskaitai receptą - paprašai, kad nusakytų eigą. Perskaitai informaciją apie kokį vabalą - paprašai, kad išvardintų bent tris naujai sužinotus dalykus. Ir pan. Tiesa, šiemet dar įsigijau teksto suvokimo pratybas... įsigijau, bet turbūt taip ir nepritaikysiu - kažkaip pernelyg viskas sukramtyta ir sumalta. Visgi atpasakojimas lieka geriausiu teksto suvokimo įrankiu. Bent jau kolkas. Tiesa, kelias idėjas susižvejoti galima.

Matematika

Niekur nesitraukiu nuo Singapore Math programos (Vaivorykštę pasilieku tik peržvelgti ir galbūt susižvejot vieną kitą idėją). Mums Singapore Math duoda tikrų rezultatų, todėl nieko kito rinktis ir neketinu. Apie šią programą labai išsamiai aprašiau štai čia.

Pastarasias dvi savaites kartojomės, ką pamiršome per rugpjūtį ir pradėjom gilintis į atimties metodus (substraction).

Sudėtis iki dešimties. Tvirtinom visus išmoktus būdus kaip sudėti skaičius. Pvz...

Skaičių sandarai įtvirtinti smagiausiai susižaidžia kortų porų žaidimas (reikia surinkti porą, kurios sudėtis būtų 10).

Bet to, šiek tiek iš matematikos srities - laivų mūšis. Padeda lavinti loginį ir erdvinį mąstymą. Turiu supaprastintą vaikišką variantą.

Istorija

Šiaip pirmoje klasėje istorija dar nėra mokinama. Bet juk tai nereiškia, kad negalima, ane? Prieš pradedant domėtis homeschoolingu (kai Emilijai tebuvo dveji metukai) perskaičiau vieną labai įdomią knygą: "Recovering the Lost Tools of Learning". Knygoje rašoma apie krikščioniško ugdymo būtinybę ir apie man dar tuo metu negirdėtą klasikinio mokymo modelį. Nuo to viskas ir prasidėjo. Pradėjau gilintis į tą klasikinį mokymą - triviumą. Įsigijau dar kelias knygas: "Well Trained Mind" ir "Teaching the Trivium". Iš šių ir kitų knygų sužinojau, kad klasikinis mokymo modelis remiasi trimis vaiko vystymosi etapais (tiek iš prichologinės, tiek ir iš fiziologinės pusės). Kiekvienas etapas apima apie 4 metus ir jų metu vaikas vis kitaip įsisavina į jį plaukiančią informaciją. Trys etapai šie: Grammar, Logic, Rhetoric. Pirmame etape vaikas mokosi faktų (kas?), antrame - prie tų faktų lipdo daugiau informacijos ir jungia faktus tarpusavyje (kur? kada? kaip?), trečiame etape brandus mokinys išmoksta mąstyti (kodėl?). Toks informacijos pasisavinimas yra natūralus, ir po dvylikos mokslo metų vaikas (jaunuolis) nėra vien pavienių faktų kratinys, o gebantis mąstyti, kelti klausimus, rišti vieną faktą su kitu. O svarbiausiai - turintis norą mokintis toliau.

Mokinantis istorijos tai atrodytų štai taip. Pirmame etape (1-4 kl) vaikas mokosi faktus (datas, vietoves, įvykius). Nėra klausiama nei kodėl tie įvykiai vyko, nei kaip tie įvykiai susiję tarpusavyje. Šiame etape visų vaikų smegenys - lyg kempinė geria naują informaciją. Būtent tai ir yra išnaudojama. Taigi, šiame etape išmokstame tam tikrus istorinius įvykius nuo sukūrimo (Biblinė istorija) iki šių laikų. Antrame etape (apytiksliai 5-8 kl) vaikai vėl grįžta prie pradinio taško - t.y. sukūrimo - ir vėl eina per tuos pačius faktus, tik šį kartą jungia juos tarpusavyje, detalizuoja. Trečiame etape (9-12 kl) mokiniai vėl suka ratą iš pradžių, tik šį kartą kelia klausimus kodėl? o kas būtų jei...? kokią įtaką įvykis X turėjo įvykiui Y? ir pan.

Emilija - pirmokė. Sofija - neatsilieka nuo sesers. Mums pasisekė - mėginsim nuo pat pat pradžių. Kaip tai vyks?

Priemonės. Pirmiausia reikėtų turėti įvykių sąrašą, pagal kurį mokysite vaikus. Idealiausia, žinoma, nuo pradžios iki šių laikų, tačiau šiuo metu turime medžiagos tik šiems mokslo metams (sukūrimas > Kristus). Pagal mūsų turimą įvykių sąrašą Agnė iš Moliovaikų paruošė fantastišką mokymo priemonę.

Keturios kortelės vienai savaitei - tad keturi įvykiai per savaitę. Pateiksiu pavyzdį:

1 savaitė

Sukūrimas
Adomo ir Ievos nuopolis
Abelis ir Kainas
Jubalas ir Tubal-Kainas. Senieji amatai

2 savaitė

Tvanas. Nojaus arka
Babelio bokštas ir kalbų sumaišymas
Mesapotamijos šumerai ir dantiraštis
Gilgamešo epas

ir t.t.

Viso šimtas su trupučiu įvykių per vienus mokslo metus. Visus šiuos įvykius trumpai aptariame ir klijuojame ant savo susikurtos laiko juostos. Laiko juostai pasigaminti tikslaus recepto nėra. Pavyzdžiui Agnė istorijos mokinimui pasigamino tokias sulankstomas amžių knygas. Aš mūsų laiko juostą gaminau iš A1 spalvoto kartono lapų. Suklijavau 11 lapų, padalinau laikotarpiais ir gavau.... labai labai ilgą, bet sulankstomą laiko juostą. Idealiu atveju tokia juosta turėtų būti naudojama iki pat 12 klasės, tad vertėtų ją pasaugoti ir pasirūpinti patvaresniu popieriumi.

Tiesa, mūsų laiko juostai pirmuose lapuose įvyko fiasko.... teko šiek tiek kosmetiškai tvarkyti.

Kaip pristatyti įvykį vaikams? Tai priklauso nuo šeimos ir nuo pačio vaiko. Mes turime pakankamai laisvą grafiką, todėl kiekvienam istorijos įvykiui galime skirti kiek daugiau laiko, o prie kai kurių įvykių net pririšti kokį įdomų darbelį ar veiklą. Štai pavyzdžiui, kai praeitą savaitę išsitraukėm kortelę apie Mesapotamiją bei šumerų dantiraštį, pirmiausia pasikartojom regiono žemėlapį...

Paskui ant sienos nusipaišėm savo sukurtus hieroglifus, juos palyginome su šių laikų raidėmis. Pasvarstėm, kaip hieroglifų laikais būtų užrašytas žodis "mama". O kaip jis būtų užrašytas šiais laikais. Kai vaikai regis pagavo kampą dėl skirtumo tarp hieroglifo ir raidės, tuomet papasakojau apie dantiraštį. Šiai temai Agnė iš Moliovaikų buvo sugalvojusi fantastišką darbelį - ant molio plokščių dantiraščiu užsirašyti savo vardą. Mes taip ir darėm.

Pirmiausia gaminom savo "molį" (druskos tėšlą). Baltą tešlą mėginome nudažyti molio spalva (išgauti molio atspalvį buvo pats įdomumas).

Tuomet bandėm savo jėgas dantiraščio rašyme. Pasirodo procesas nėra toks lengvas.

Pradėjo vaikai, o užbaigiau aš.

Turime įprotį su vaikais einama tema pasiieškoti informacijos youtube. Šį kartą irgi radom kelias įdomias ištraukas iš dokumentinių filmų (angl. sumerian cuneiform). 

Tiesa, mokinant istorijos iš krikščioniškos perspektyvos labai naudinga turėti kokią nors paruoštą medžiagą. Mes naudojam "Mistery of History". LAbai viliuosi, kad ateityje, laikui bėgant turėsime ir krikščionišką istorijos programą lietuvių kalba.

Geografija

Labai noriu išnaudoti šį laikotarpį, kai vaikai lengvai įsisavina įvairiausius faktus (žr. aprašymą prie Istorijos ten aukščiau). Todėl mokindamiesi istoriją, mokinsimės ir tų konkrečių regionų geografinius pavadinimus, upes, vandens telkinius. Dirbsime su žemėlapiu ir kalkiniu popieriumi, bet apie tai kitame įraše.

Anglų kalba

Su anglų kalba pradėjome eksperimentuoti nuo naujųjų metų, tad eksperimentuosime ir toliau. Buvau įsigijusi mokymo medžiagą, bet mūsų kontekste ji neprilipo, tad kolkas tiesiog atradinėju dviratį, kuris tiktų mūsų šeimos dinamikai. Manau, kad ateitis parodys, o aš pažadu pasidalinti patirtimi ir atradimais.

Kolkas galiu pasidalinti dviem naujais atradimais, kuriuos aptikau besiruošdama rugsėjui.

1. Maži vaikai kalbą geriausiai įsisavina per veiksmažodžius - action verbs. Tad jau dabar pradėjome mokintis po 5 naujus veiksmažodžius per savaitę (tiesiog įlindau į google, susiradau most common english action verbs), susidariau 80 žodžių sąrašą: sea, take, give... ir t.t. Kiekvienai savaitei skyriu po 5 naujus žodžius. Dabar yra trečia rugsėjo savaitė, tad jau turėtumėm mokėti 10 naujų veiksmažodžių. Ar mokame? Taip! Vaikai labai lengvai ir greitai įsisavino (veiksmažodžius lengviau įsimins darydami tą veiksmą). Tereikia nepamiršti juos pasikartoti ir tą daryti nuosekliai.

2. Dar vienas įdomus atradimas - animaciniai filmukai. Che. Menkas atradimas, ane? Juk vaikystėje rusų kalbos išmokom iš kiemo draugų ir rusiškų filmų. Tad ne naujiena. Tačiau įdomu tai, kad edukologai yra padarę ištisą tiriamąjį darbą ir nustatę, koks angliškas animacinis filmukas geriausiai tinka mokyti vaikus anglų kalbos. Gal bandytumėt atspėti? Taip! Kiaulytė Pepa. Pasirodo, kad būtent dėl aiškaus žodžių tarimo bei taisiklingos sakinių sandaros Peppa Pig yra toks veiksmingas. Tad pradėjome žiūrėti anglišką Peppa Pig. Keturiose serijose išgirdome beveik visus iš mūsų dešimties veiksmažodžių - tai padėjo juos įtvirtinti ir suteikė vaikams pasitikėjimo savimi.

Tad mokomės veiksmažodžius, žiūrime Peppa Pig, dainuojame angliškas daineles ir judame toliau. Ateinantiems mėnesiams turiu nusimačius kai ką daugiau, betapie tai vėliau.

Pasaulio pažinimas

Vien iš vaivorykštės vadovėlio. Temos įvairios: Kelio ženklai, saugus eismas, šeima, darbai, profesijos, orai, gyvūnai, tradicijos, šventės ir t.t.

Etika

Taip pat iš Vaivorykštės, dialogo forma kažkur keliaujant. Temos: pasitikėjimas kitais, santykiai su aplinkiniais ir aplinka ir t.t.

Dailė, Muzika, Šokis

Iš Vaivorykštės - yra neblogų idėjų, ypač dailei. Emilija šiemet lanko baseiną, todėl aktyvios veiklos turime. Muzika: Sofija ir Matas lankys Kindermusik, o Emilija toliau lanko dainavimą bei pradės mokintis groti pianinu.

***

Kolkas tiek. Pirmos savaitės buvo kiek chaotiškos - besibaigiančių atostogų ir apsipratimo laikas, todėl daug kas liko neaprašyta.

Gražaus oro! Geros nuotaikos ir pasiryžimo!

 

 

 

Lėktuvų stebėjimas (plane spotting). Dar vienas smagus savaitgalio netikėtumas