llgai lauktas. Daugybę kartų nukeltas. Ir pagaliau įvykęs! Tobulas šeštadienis Kaune. (Didelis riebus ačiū bičiuliams Tadui ir Rūtai už suorganizavimą ir ivykdymą! Apkabinimai!). Apačioje vienas iš galimų mini-maršrutų niekad neturistavusiems Kaune (su vaikais ar be jų).
Pažintinį maršrutą pradėjom nuo Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus. Neteko lankytis? Ne? Privalote pasitaisyti ir į muziejų nuvykti! Tai fantastiška vieta! Tikras jaunųjų (ir senųjų) gamtininkų rojus. Mums kaip prijaučiantiems megėjams gamtininkams buvo pasaka! Pagaliau pamatėme tuos paukščius ir gyvūnus, apie kuriuos esam skaitę knygose. Aš daug nerašysiu, o tiesiog sudėsiu nuotraukas (tiesa, į kelionę patingėjau vežtis fotoaparatą, todėl pyškinau telefonu... atitinkama ir kokybė).
Muziejus išsidėstęs per kelis aukštus. Pačiame viršutiniame (nuo čia pradėsite kelionę) yra ragų, kailių kolekcija ir galbūt labai labai jautriems vaikams gali būti nejauku. Tolimesniuose aukštuose bus paukščiai, drugiai, jūros gyviai, ropliai, žinduoliai. Muziejų apžiūrėsite leisdamiesi žemyn.
Prieš važiuojant galvojau, kad galbūt Zoologijos sodas, kur vaikšto gyvi gyvūnai, būtų vaikams įdomiau, bet visgi klydau. Nei vienam zoologijos sode negalėtum taip iš arti apžiūrėti šitiek daug gyvūnų. Vien pamatyti tikrą tiek daug kartų paveikslėliuose matytų gyvūnų masyvumą...
Arba tiesiog pasigrožėti...
Į muziejų važiuosime dar kartą, nes vaikam pirmam kartui kantrybės pritrūko. Jei būtų mano valia, būčiau kiekvieną eksponatą išžiūrėjus.
Po muziejaus pramankštinam kojas netoli esančioje žaidimų aikštelėje (tiesa, nepaminėjau - veiksmas vyksta Laisvės Alėjoje) ir traukiam į sekančią stotelę - sovietinę spurginę (apie 3-4 min kelio). Adresas: Laisvės Alėja 84. Aliejuje virtos spurgos su mėsa ar džemu! Niom. Turėkit dregnų servetėlių - riebumėlis!
Pakeliui užmačiau geriausią parduotuvės iškabą... visame pasaulyje:
Matas bičiuliaujasi su sparnuotais kauniečiais:
Laisves alėjos pabaigoje prie Kauno Soboro (Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kuri pati is savęs yra dėmesio vertas eksponatas) yra smagi nestandartinė vaikų aikštelė. Ten sustojom akimirkai.
Po valandėlės traukiam prie bene svarbiausio kelionės etapo - funikulieriaus! Vaikai jau prieš pusę metų į keliautojų užrašus įrašė, kad Kaune norėtų užsikelti funikulieriumi, tačiau važiuodami nemanėm, kad turėsim viskam jėgų... o jėgų visgi užteko. Kaina 0,70 ct į vieną pusę. Verta. Privaloma. Neišvengiama.
Užkilę funikulieriumi pamatėm milžinišką bažnyčią (dabar pasitikslinau pas dėdulę Gūglą: Kristaus Prisikėlimo bazilika). Buvau skaičius, kad ant jos stogo įrengta apžvalgos aikštelė. Spontaniškai tai spontaniškai. Apėję pastatą radom įėjimą (jis yra šone). Tenai radom kasą ir draugišką kasininkę. Pamačiusi mus su krūva vaikų, maloni kasininkė sutinka mus užkelti liftu už laiptų kainą ir štai po kelių akimirkų atsiduriam ant mižiniškos bažnyčios stogo! Wow! Mega wow! Visas miestas kaip ant delno...
tik deja atsipalaiduot su visur galvas prakišt bandančiais vaikais sunku... tad greit traukiam žemyn.
Pries sukdami atgal užsukam į parduotuvę ledų ir tuomet traukiam link funikulieriaus (galima nusileisti ir paprastai... bet koks save gerbiantis keliautojas leisis gatve, jei galima nusileist funikulierium, ane?).
Nusileidę supratom - pavargę. Ir taškas. Ir kokia laimė, kad mūsų maršrutas tikrai buvo maloniai mini, o ne varginančiai maxi. Paskutinė kelionės atkarpa (vos 800 m, bet vaikų kojytėms ištisos dykumos) susivaikščiojo tyliai - daugiau įspūdžių niekas nebenorėjo. Kaip žemaičiai kad pasakytų: buvom kontini.
Tiesa, eidami atgal užmatėm smagų pieštą namą. Mūsų kelionėje tai buvo taškas ant i:
---
Linkime išbandyti ir jums! Gerų kelionių!
