ATGAL Kaip mes auginome vikšrus. Nuo vikšro iki drugelio (arba drugio) + knygos skaityti

Prisijaukinom, įveikėm, išnarpliojom, išvyniojom ir suvyniojom vikšrų temą. Vieną po kito sužvejojom penkis eksponatus, apgyvendinom, maitinom, glostėm (kaip vėliau sužinojau...glostyt vikšrų nederėtų..khem...) ir mylavom. Stebėjom, kaip mūsų vikšreliai pūtėsi ir pampo. Galiausiai visi penki vienas po kito susisuko sau kokonus. Ir štai. Iš dviejų drugiai jau išsikrapštė, o kitų dar laukiam. Smagumėlis nenusakytas. Vat. Tokia įžanga, o dabar šiek tiek informacijos.

Kur ieškoti, kaip auginti

Parašysiu, kaip tą darėm mes. Mums pavyko, todėl manau pavyks ir jums. Kadangi esu mažai organizuota ir neturiu daug laisvo laiko, išsamiai vikšrelių auginimo temos iš anksto nesinarpliojau – mokėmės eigoje. Viskas prasidėjo prieš metus... Pamenate? Vasarą su vaikais bandėm auginti vikšrelius. Labai nesėkmingai. Labai neryžtingai. Tuomet dar nežinojau, kad vikšrai – ne katės ir ne šunys, jiems nereikia padėti dubenėlio su maistu ir vandeniu. Apskritai, vikšrams vandens nereikia. Jie gauna jo su suvalgomais lapais. Alio... O aš to nežinojau, che che. Be to, pasirodo vikšreliai nėra visaėdžiai (kaip kad Eric Carle pavaizdavo knygelėje „Labai alkanas vikšrelis"; jis ten ir dešrą, ir agurką kremta...). Jie valgo daug, bet paprastai minta tuom augalu, ant kurio buvo rasti. Arba panašiais augalais.

Taigi. Tęsiam. Šią vasarą su trupučiu daugiau žinių vėl pasiryžom jaukintis gauruotuosius kiemo gyventojus (kac kac kac... mielučiai). Prieš pradėdami perskaitėm tik vieną vaikišką knygą Millicent E. Selsam "Terry and the Caterpillars", kurioje labai paprastai išdėstyti paprasti vikšrelių auginimo principai. Jei turit laiko tik vienai knygelei – ši bus kaip tik (ją galima rasti OpenLibrary.org, apie OpenLibrary rašiau čia). Taigi. Pirmiausia randi vikšrelį (mes ieškojom tiesiog kieme ant obelų, vieną vaikai rado pievose, dar vieną aptikau aš laukuose ant šermukšnio). Tiesa, žmonės su patirtimi vikšrus užsisako internetu, bet mes - žmonės be patirties, mes viską darėm ūkiškai, savadarbiškai. Tai vat. Tuomet dedi vikšrelį į stiklainiuką ar permatomą kibirėlį (kuo didesnis, tuo vikšreliui smagiau). Pridedi maisto. Vikšrelis mis tuo, ant ko buvo rastas arba bent jau panašios. Mūsų obeliniai vikšreliai krimto obels lapus. Pievinis – smilgas ir kiaulpienes. Šermukšninis – šermukšnio lapus, bet tiko ir obels lapai. Kartu su lapais į indelį idėkite ir vieną kitą pagaliuką ar tvirtą smilgą. Mūsų vikšrelis iš pievos būtent ant smilgos ir susisuko savo gelsvai balkšvą kokoną. (Kiti įsisuko į lapus). Stiklainiuką ar kibirėlį uždenkite. Tiks dangtelis su daug skylučių, užuolaidos ar langų tinklelio atraiža. Kasdieną išvalykite stiklainį ir įdėkite šviežių lapų (mhh... vikšrelis – tikras kūdikis, jis tik miegos, valgys ir kakos... ir viskas).

Jei kasdieną stiklainyje rasite krūvą apgraužtų lapų bei sausų ehm spiriukų... žinokite, kad viskas eina pagal planą. Beje nėra nieko smagesnio, nei iš arti stebėti, kaip vikšreliai godžiai ryja šviežius lapus. Aukso vertas reginys! Nors griūk iš koto..

Jei namo parsinešėte mažiuką vikšrelį, gali praeiti nemažai dienų (netgi savaičių), kol pagaliau jis susisuks sau kokoną. Nenustebk, jei po kelių savaičių tu (tu - tai kažkieno mama, kuri dabar skaito šį įrašą... ar tėtis...) tapsi vieninteliu vikšrelio draugu ir maitintoju... Vaikų dėmesį reikia nuolat sužadinti, o kartais tam tiesiog nebūna ūpo. Tad ką gi su vikšreliu daryti visą tą laiką? Galite nieko nedaryti (tik nepamirškit įdėti šviežių lapų). Galite kasdien stebėti, o pastebėjimus užrašyti į gamtos denoraštį (stebėti su vaikais... be vaikų). Domėtis. Mokytis apie vikšrelius. Mes (aš...) taip ir darėm: ir domėjomės, ir stebėjom, ir nedarėm nieko, ir piešėm, ir aprašinėjom, ir apdainavom... Ir knygas apie vikšrelius skaitėm, ir filmukus žiūrėjom. Apačioje rasite kelias vaikiškas, bet labai informatyvias knygeles apie vikšrelius, kelias nuorodas į tinklapius bei truputį teorinės informacijos, kurią galite po mažyti gabalėlį papasakoti savo vaikams.

Vikšrelio kūno dalys

Vikšrelis išsirita iš kiaušinėlio. Tuomet auga. Auga. Auga. Vikšro kailyje būna nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Pagrindinis vikšrelio tikslas yra kuo daugiau išpampti. Na, kad būtų energijos transformuojantis į drugį ar drugelį. Vikšrelis turi tris pagrindines kūno dalis – galvą, krūtinę ir pilvą. Prie krūtinės pritvirtintos trys poros kojų, kurios užsibaigia kabliukais / nageliais (reikalingos tvirtai apglėbti maistą). Pilvinėje dalyje yra dar penkios poros kojų. Jos taip pat užsibaigia savotiškais dvipirščiais kabliukais (būtent dėl tokios ypatingos pilvo kojų sandaros vikšrai gali laipioti net ir vertikaliais paviršiais). Kartu su vaikais nusipieškite ar atsispausdinkite vikšrelio kūno sandaros brėžinį. Pabandykite ant savo auginamų vikšrelių rasti krūtinines ir pilvines kojas. Suskaičiuokite kiek iš viso vikšrelis turi kojų. Pro padidinamąjį stiklą palyginkite krūtininės dalies (3 poros) ir pilvo dalies (5 poros) kojas. Jos labai skirtingos. Mes kartu su Emilija atmintinai išmokome kai kuriuos faktus apie vikšrelius (mokėmės paprastais konkrečiais sakiniais: vikšrelis turi tris kūno dalis: galvą, krūtinę ir pilvą; vikšrelis turi tris poras kojų ant krūtinės – iš viso šešias kojas ir penkias poras kojų ant pilvo – iš viso dešimt kojų... ir t.t.). Kam to reikia? Penkiametei? Stimuliuoti smegenis. Tai čia pirma. O antra - tokiame amžiuje vaikai unikaliai greitai įsimena informaciją. Ateityje prie tos „sausos“ informacijos (kuri dabar atrodo nereikalinga) jie lipdys suvokimą, formuos patirtį, analizuos. Nebeklaus: „mama, kas čia?“, o verčiau: „mama, kam tai skirta?“. Ar prakomunikavau mintį? (Turbūt nelabai. Kartais sakiniai nelimpa...). Kitaip tariant: tai yra klasikinio mokymo modelio pagrindas. Pirma išmokstam faktus, vėliau išmokstam ryšius tarp faktų, suteikiam jiems prasmę. Taip, tikrai – pirmiausia faktų mokymasis tėra techninis, bet paskui viskas susidelios į vietas.

Kaip jie valgo. Niom-niom

Valgydami (ėsdami?) vikšrai maistą triauškia aštriais žandikauliais. O prilaiko jį su krūtinės srityje esančiomis kojomis. Tomis, kur su kabliukais. Pamatysit patys. Beje, vikšrai turi ir skonio jutiklius, kurie jiems padeda atskirti, kuris maistas tinkamas valgyti, o kuris ne. Kai jau turėsite vikšrelį (arba – jei turėsite...), pastebėsite, kad netoli „burnos“ nukarę tokie tartum ūsai, tartum siūleliai. Tai vat - tai antenos, kuriomis vikšrai registruoja kvapus. Geras, ane? Vikšrai maistą virškina labai greitai ir labai efektyviai. Jie turi valgyti daug, kad sukauptų kuo daugiau energijos kokono (leliukės?) stadijai. (Hm, turbūt tai nėra tikslus mokslinis pavadinimas, bet aš mokausi kartu su vaikais, tai neapsimetinėsiu visažine. Žodžiu... kokono stadija.. ). Suvalgę maistą, po kurio laiko jį, na žinote, iškakoja. Kadangi tie, na.. liaudiškai tariant – kakučiai, yra super nekalti ir visai nebjaurūs, aš neatsispyriau pagundai juos patyrinėti iš arčiau. O kaipgi kitaip? Mokslo labui, ane? Tai vat. Atrodo jie kaip gerai supresuota džiovinta žalioji arbata. Ir tiek. Visi vienodi it iš fabriko. Tai vat, tiek apie antrą vikšro galą.

Kaip jie auga. Brrr

Augdami vikršai 4-5 kartus išsineria iš kailio. Jo. Nieko nepadarysi – toks gyvenimas. Mūsiškiai turbūt jau buvo pakankamai dideli, todėl išnarą radom tik vieną ar du kartus. Bet ir tas vaizdelis įspūdingas. Vieną rytą valydama stiklainiuką net riktelėjau, nes mūsų vikšrelis atrodo per naktį susitraukė ir sudžiūvo. Tik paskui pastebėjau, kad šalia pūpso daug didesnis ir netgi atsišviežinęs senolis. Tad va. Jei vikšrelį rasite visai mažiuką, tikėkitės tokias išnaras rasti ne vieną kartą.

Kaip jie mato ir kvepuoja

Kvėpuoja per poras, kurios išsidėsčiusios ant krūtinės bei pilvo. Mato akimis, kurių turi šešias poras. Akys tikrai ne erelio, nes skiria vikšrai tik šviesą ir tamsą - net formų nemato.

Kaip jie jaučia

Jaučia mažyčiais plaukeliais, kuriais apaugęs visas vikšrelio kūnas. Tie plaukeliai jungiasi su nervais, kurie siunčia signalus tiesiai į smegenis. Smagumėlis.

Dainelė apie pojūčius

Bežaisdami su savo vikšreliais sugalvojom štai tokia smagią dainelę apie pojūčius:

Visi gyvūnai turi pojūčius
Visi gyvūnai turi penkis pojūčius:
Akys - matau
Ausys - girdžiu
Nosis - užuodžiu
Burna - ragauju
Rankos - liečiu

Pasirodo tų pojūčių yra daugiau ir jie verčia iš koto, tačiau šie yra pagridniniai ir geriausiai pažįstami mums...

Štai dainelės įrašas:

Kaip vikšrai apsisaugo nuo priešų

Keliais būdais. Vieni nuodais (kai kurių    drugių vikšrai yra nuodingi, o nuodus jie gauna iš augalų, kuriais minta...todėl kai kurių liesti nevertėtų... outch), kiti maskuote (iš tikrųjų kai kurie vikšrai yra maskuotės specialistai... štai pavyzdžiui kai kurie moka atrodyti kaip nedidelės medžio šakelės... nemeluoju, paieškokit google stick caterpillars). Dar kiti vikšrai tiesiog moka gerai pasislėpti (susuktame lape...), dar vieni skleidžia labai nemalonius kvapus. Kai kurie vikšrai turi dideles dėmes ant galvos – netikras akis. Jos tokios didelės ir bauginančios, kad ne tik žvirblius, bet ir žmogų išgąsdinti gali. Na bent jau man žiūrėti į tas dideles dėmes, kurios tikrai maniau, kad yra akys, būna labai nejauku...

Kaip ten su tais kokonais

Jei tik kantriai lauksite, anksčiau ar vėliau tai įvyks. Jūsų vikšrai tikrai "susisuks" į kokonus. O kai susisuks, telieka laukti ir tiek. Tiesa, vienoje knygoje skaičiau, kad tiems kokonams reikalinga minimali drėgmė, kad neišdžiūtų. Na, maniškiai neišgaravo, išskleidė savo sparnus, tačiau niekas gi nenutiks, jei šiuo klausimu pasidomėsite plačiau patys, ane? Beje, kai jau vikšreliai / drugeliai išsiridens iš savo kokonų, būtinai juos patyrinėkit (kokonus, ne drugelius): paknibinėkit su pincetu, bent pro padidinimo stiklą ar kokį mokyklinį mikroskopą pastebėkit. Be galo įdomu. Be galo smagu... Mažumėlę šiurpas nukrečia, bet tik mažumėlę – taip jau būna su nežinomom teritorijom.

Piešti. Lipdyti

Turint laiko (ir noro) darbelių vikšrelių tema galima susigalvoti šimtus milijonų. Internetas nuo jų lūžta. Įveskit Pintereste ar Google caterpillar crafts ir ganykit sau akis. Mes šiemet darbelių nedarėm - savo kūrybos pajėgumus eikvojom kitiems darbams. Tiesa, piešėm vikšrelius (aš piešiau, vaikai spalvino). Taip pat vaizdavom vikšrelio virsmą drugeliu - piešėm ir atpasakojom drugelio / drugio vystymosi etapus (įkvėpimui googlinkit buterfly life cycle).

Skaityti

Drugių vadovai

Povilas Ivinskis, Jonas Augustauskas "Lietuvos dieniniai drugiai"
Ričardas Kazlauskas "Lietuvos drugiai"

Literatūra

Saliamonas Paltanavičius "Medis užauga didelis"
Prisipažinsiu - seniai šią knygą turime. Ir vis ranka nekilo skaityti. O veltui. Nuostabi knyga. Apsakymėlių rinkinys. Pirmoji istorija knygelėje labai tinka drugelių tema. Už širdies griebianti. Tiesa, likusios istorijos nei su drugiais, nei su vikšrais nesusijusios, tačiau vistiek labai gražios; apie gamtą.

Eric Carle "Labai alkanas vikšrelis"
Ar galima be Eric Carle? Ne, negalima. Tiesiog mielut mielutėlė knyga. Šiuolaikinė klasika. Khem. Eric Carle stilius, jo istorijų paprastumas (o kartu ir nepaprastumas) žavi. Ir ne tik vaikus... Youtube radau šios knygutės animacinę versiją (beje ten pat rasite ir kitas Eric Carle knygelių animuotas versijas: apie mėnulį, apie svirplį, apie chamelioną). Labai rekomenduoju pažiūrėti.

Knygos vikšrelių tema iš OpenLibrary.org (Knygas internetu OpenLibrary galima skaityti nemokamai, tačiau reikia užsiregistruoti. Apie tai plačiau rašiau čia):

Are You A Butterfly? by Judy Allen (labai smagiai ir tiksliai nupasakoja drugelio gyvenimo ciklą, be to labai gražios iliustracijos)
Diary of a Monarch Butterfly, by Susan L. Thompson (unikali knyga / dienoraštis. Tikrai..)
How to Raise Butterflies by E.Jaediker Norsgaard (gera metodinė medžiaga apie tai, kaip namie užsiauginti drugelį...)
Caterpillars by Theresa Greenaway (daug pratinių patarimų)
Caterpillars by Robyn Green (labai informatyvi)
Caterpillars (Keeping Minibeasts) by Barrie Watts (neblogų patarimų apie vikšrų laikymą)
Terry and the Caterpillars by Millicent E. Selsam (istorija apie mergaitę, kuri iš vikšrelio užaugino drugį. Paprastai, įdomiai vaikams.. ir mamoms. Būtent iš šios knygos mes sužinojome, kaip auginti vikšrus)
The Alphabet Tree by Leo Lionni (ne apie vikšrelius, bet vikšrelis figuruoja… šiaip dėl smgumo)
How to hide a butterfly & other insects by Ruth Heller (fantastiška maža knygelė apie vabzdžių sugebėjima "išnykti" aplinkoje)

Žiūrėti

Youtube galima rasti šimtus video klipų apie drugelio gimimą. Panašių štai į šį arba šį arba šį.

Trumpas National Geographic klipukas apie plėšrius vikšrus.
Smagus kelių minučių PBS reportažas "Kodėl tie alkani vikšreliai tokie alkani?"
Nuotraukų kolekcija: gražūs ir patrakusiai keisti pasaulio vikšrai

Šiame tinklapyje rasite daug praktinės informacijos... jei visgi panorėtumėte tapti ne vien megėjais...

Aplankyti

Auginant vikšrus visai į temą būtu aplankyti drugelių muziejų Vilniuje (vasarą Palangoje). Mes nespėjom. Tie, kas buvo, sako, kad patiko.

Štai tiek. Visiems siunčiu didelį vikšro apkabinimą ir spaudžiu dvyliktą leteną. : )

39 ir 40 savaitė. Paukščiai ir jų lizdai, kelios mintys ir idėjos... Pavasaris prasidėjo!