ATGAL 1 savaitė. Startuojam

Kaip ten buvo? Kas ten buvo? O buvo taip, kad su drauge Agne nusprendėm padaryti eksperimentą ir pradėti mokyti savo vaikus namie. Homeschoolint. Ekperimentas prasidėjo, įsibegėjo ir dar nesustojo. Žemiau: pirmos padrikos mintys, iš pirmų padrikų savaičių...

***

Susirgę ir išsiderinę. Į viską žvelgiu pernelyg sudėtingai. Reikia nusimesti neteisingus lūkesčius, duoti sau ir vaikams džiaugtis vieni kitais, nes visgi ugdymas iki šešių metų turi koncentruotis ne į raides, skaičius, skaitymą, ar rašymą, o į vaiko požiūrį, įpročius, santykį su tėvais bei Dievu. Regis, aš į viską žiūriu ne iš tos pusės. Reikia mesti nereikalingą bagažą kaip kokius senus žvynus – nereikia nė pusės tų dalykų, kuriuos esu užsibrėžusi ir prisirašiusi. Jei mano vaikai pilnai suvoktų, ką aš esu nusimačiusi per savaitę su jais nuveikti „mokslo“ srityje, turbūt jau dabar išeitų gyvent kur nors kitur.

Su Emilija stebim mūsų pasisodintas prigijusias aguonas – dvi iš trijų. Emilija jau suvokia skirtumą tarp prigijusios ir nuvytusios aguonos, supranta, kad augalui reikalingas vanduo, supranta, kaip aguonos krauna žiedus – kad pirma nusimeta lukštą. Dar bandėm piešti mūsų teritorijos planą - per anksti. Iš lapų darėm antspaudus - „rubbings“. Labai įdomu, reikės pakartoti.

O šiaip su vaikais įsivažiuojam į dienos ritmą – ryte po pusryčių prie stalo „formaliai“ peržiūrim skaičius bei raides. Emilija mokosi lavinti ranką, noriai praktikuojasi rašymą, nes jau žino, kad rašymas praverčia – juk Emilijai labai patinka rašyti laiškus. Be galo apsidžiaugiau, kad Sofija įsiminė raidę A. Skaičiai irgi nėra svetimi namo karalaitėms. Emilija puikiai skaičiuoja iki 20 ir matyt galėtų ir daugiau, jei žinotų principą. O Sofija pasirodo jau moka teisingai skaičiuot iki 10 ir ne šiaip galvoje, bet ir rodyti objektus. Abidvi moka puikiai išdelioti daiktus nuo didžiausio iki mažiausio. Emilija gerai įkirtusi sąvoką daugiau / mažiau. Sofijai dar stringa, bet ir ji žino, kad labiau nori valgyti 5 blynus, o ne 2. Ir kad tėtis pasuptų 3 kartus, o ne 1. (Čia Aurimas sugalvojo tokį genialų būdą pristatyti „daugiau / mažiau“ sąvoką.)

Mano organizacija. Šią savaitę pradėjau kitaip. Sekmadienį atsirinkau visus HS worksheets, kuriuos naudosiu visą savaitę ir juos sudėjau į atskirą segtuvą. Atskirai Emilijai ir Sofijai. Kitus lapus paslėpiau – nebus pagundymo man nukrypti nuo savo plano ir „ant smūgio“ kažką improvizuoti. Šis pasiryžimas nusisekė neblogai, nes kasdieną turėjau jau paruoštą ir surūšiuotą medžiagą.

Habbit. Asmeninė švara. Pirma savaitė. Sekasi neblogai. Pagelbėjo ir tai, jog buvom apsirgę – nešvarios nosys į trąsą. Mokėmės čiaudyti į nosinę, kosėti užsidengus, o nusičiaudėjus ar nusikosėjus – nusivalyti. Be to, pratinamės po tualeto nuleisti vandenį ir plauti rankas...atrodo akivaizdu, bet tik ne maniškėms. Taip pat rankas plauname grįžę iš lauko, prieš valgį, po valgio ar šiaip išsipurvinę. Charlotte Mason  savo darbuose pabrėžia, kad reikia leisti vaikams išsipurvinti, bet reikalauti iš jų, kad išsipurvinę, jie mokėtų susitvarkyti ir nusivalyti.

Raidės. Mokėmės pažinti A ir a raides. Emilija tai darė tik dėl kompanijos ir užtvirtinimo, nes daugelį raidžių jau moka. Per savaitę briliantais papuošėm A ir a raidžių kontūrus, Emilija atliko didelio susikaupimo reikalavusią „letter detective“ užduotėlę. Savaitės pradžioje Sofija raidžių nepažino ir esmės nepagavo. Savaitės pabaigoje jau žinojo, kad išmokom A didžiąją ir a mažąją.

Rašymas. Emilija ant bangos. Pradėjom labai laiku. Noriai mokosi rašyti. Mokėmės vertikalų ir horizontalų brūkšnį, perėjom prie E raidės. Emilijai pavyko suformuluoti vieną taisiklinglą E. Šaunuolė! Sofijai rašymas dar neįdomu, o keverzoti irgi nelabai mėgsta, todėl tokius pačius lapus kaip Emilijos pildo tik dėl to, kad nori neatsilikti nuo sesers.

Matematika. Šią savaitę nusistatėm tų kelių minučių pamokėlės tvarką. Pirmiausia vaikams pristatau kokia yra šiandienos savaitės ir mėnesio diena. Kolkas jiems tai nieko nereiškia, bet manau ilgainiui esmę pagaus. Tuomet skaičiuojam. Kasdien skaičiuojam vis kitokius daiktus – lego, sagas, riešutus ir pan. Pirmiausia bandom įtvirtint 1-10. Tuomet kiekvieną savaitę koncentruosiuos paeiliui: comparison, sort, patterns, geometry, spatial relations. Šią savaitę mokėmės comparison - daugiau / mažiau. Emilija puikiai supranta principą. Įdomu, bet Sofija irgi supranta daugiau / mažiau, bet ne tuomet kai rodau daiktus, o kai klausiu abstraktaus klausimo... Kiek nori sausainių, dveijų ar trijų? Ji supranta, kad nori daugiau, todėl reikia imti tris. Tačiau padėjus ant stalo du ir tris sausainius, kažkodėl to paties uždavinio pakartot nebegali. Fantastiškai įdomu, kaip veikia vaikų suvokimo aparatas : )

Biblija. Su Aurimu vaikai kalbasi apie Dievo kūriniją. O su manim vakare skaitome Išėjimo knygą. Pabaigėme Iš 3, 4 ir 5 skyrius. Mokomės eilutes: Pr 1:1 ir Mt 6:24. Eilučių seką pasiskolinau iš J.Piper tinklapio Fighter Verses, tačiau manau vaikams reikėtų kažkokių praktiškesnių, todėl pasinaudosiu Agnės pavyzdžiu ir parinksiu eilučių apie elgesį.

Gamta. Lubinai ir aguonos. Šią savaitę žavimės šiom gėlėm. Radom savo asmeninį nepaprastai pasakišką lubinų lauką. Tiksliau – lubinų jūrą. Ten važiavome kasdien. Su tėčiu, su močiute, su Matu, be Mato... aš viena be vaikų. Vos keliom minutėm – sustot, pasigrožėt, nufotografuot, patikrint, kiek lubinų sukrovė ankštis.. Šią savaitę parsivežėm tris aguonų krūmus. Du prigijo. Praeitą savaitę atsivežtas krūmas nudžiuvo. Su Emilija bandom įminti mįslę kodėl. Ji visą savaitę pati savo noru laistė visus krūmus ir stebėjo jų augimą.

Skaitymas. Skaitome D.Bisset Aukštyn kojom ir B.Potter Pasakas. Atpasakojimas einasi visai neblogai. Dabar ir Sofija geba atsakyti bent kelis klausimus apie perskaitytą tekstą, o Emilijai pavyksta sudelioti neblogą teksto santrauką. Žinoma, dar vaikiškai ir pakankamai padrikai, bet matau, kad judam gera linkme.

Menas. Vis dar nepabodo akvarelė. Tuom džiaugiuos, nes dažniausiai kitai veiklai nebelieka energijos. Sofija pradėjo piešti labai aiškiom, intensyviom, nesumaišytom spalvom. O Emilija mokosi užpildyti visą erdvę. Dabar jei paišo gėles, tai būtinai švelnia mėlyna nuspalvina visą foną – tai dangus. Emilija – labiau romantiška, laki, išsiveržusi, o Sofija – uždara, tiksli, apskaičiuota. Jos piešiniai ir spalvinimo lapai labai įdomūs – ji verčiau padarys vieną tikslų štrichą, negu kaip Emiliją visą foną spalvins... Be to, Sofijos darbai įrėminti – visus štrichus uždaro apskritimuose arba kvadratuose. Nepaprastai įdomu. Kaip aš džiaugiuosi, kad galiu būti su jom šiuo nuostabiu ir svarbiu atradimų laikotarpiu...

***

Taip pat šią savaitę pristačiau Emilijai pasaulio šalis: šiaurę, pietus, rytus, vakarus. Paaiškinau, kad iš šiaurės pučia šiaurys ir jis būna šaltas, o iš pietų – pietys, jis šiltesnis. Emiliją užkabino, o Aurimas pametėjo mintį apie kompasą. Kita savaitę bandysim susiveikt.

Išsiuntėm tris laiškus – Simonui, Kamilai bei mokytojai Ilonai Balsytei. Kitą savaitę rašysime kitiems draugams ir lauksime atsakymų paštu. Į laiškų rašymą įsitraukė ir Sofija. Aš be galo tuom džiaugiuosi, nes tikri, ranka rašyti laiškai – pabėgusi, prarasta, išbarstyta, bet tokia svarbi mūsų gyvenimo dalis. Rašytiniu laišku mes ne tik bendraujam, bet ir skiriam laiko, parodom dėmesį, lavinam ranką, dosnumą, minkštinam širdį. Siunčiam priminimą apie save, siunčiam padrąsinimą artimui, siunčiam gabalėlį mėlyno dangaus, kruopelytę saulės... jei tik galėsiu, lavinsiu savo vaikuose šį hobį. Be to, laiškų rašymas ir siuntimas – tai jau ir savikontrolės, tvarkos, organizuotumo reikalas. Juk reikia laišką ne tik parašyti, bet ir tvarkingai įdėti į voką, užlipinti pašto ženklą (tokį dar reikia būti iš anksto nusipirkus – o tai planavimas!), užrašyti adresą ir nepamiršti laiško išvežti į paštą. Mums prireikė ištiso mėnesio ir kelių pamirštų ir pamestų laiškų, kad išsiųstumėm savo pirmąjį laišką močiutei Juditai į Tverus.

Kai būna sunku. Padrąsinimas mamoms. Intarpas...